Atostogos su knyga rankoje

Sveiki mielieji,

Gal būt straipsnelio pavadinimas nuskambėjo labai nuobodžiai, tačiau ką gi dar daugiau veikti šaltą, drėgną rudenį. Manau puikus užsiėmimas yra į rankas pasiimti knygą, patogiai atsisėsti ir pasinerti į jo nuotykius. Taigi šį kart aš pasiūlysiu man patikusias tiesiog mane šokiravusias ir man dar ilgi prisimenamas knygas. Nesu didelė knygų skaitytoja, bet čia tos knygos kurios mane kuriam laikui tokia pavertė;

Truman Capote

pirmojoje vietoje - ''PUSRYČIAI PAS TIFANI'' 

Niujorkas, 1943–ieji... Jaunas, pradedantis rašytojas               apsigyvena savo pirmajame bute. Smalsus ir pastabus, jis      

greitai susidomi savo žaviąja kaimyne. „Holė Golaitli,           bkeliaujanti“ - byloja jos pašto dėžutės kortelė. Pašonėje        visada turinti nors po vieną gerbėją, jaunoji Holė tampa         nuolatiniu pasakotojo stebėjimo objektu. Vaikinas nekaltai    rausiasi Holės šiukšlių dėžėje, klausosi, kai ši dainuoja          sėdėdama su katinu ant atsarginių laiptų aikštelės, kol          pagaliau susipažįsta su pačia mergina. Devyniolikmetė,         pažįstamų vadinama „nuoširdžiai falšyva“ ir                           „kvanktelėjusia“, gyvena stovykliškoj atmosferoj. Ji                pasirengusi bet kada išvykti, todėl neperka prabangių baldų  ir neduoda katinui vardo. Holė ieško „savos vietos“, vietos,   kurioje galėtų jaustis taip, kaip pusryčiaudama pas Tifanį     (prabangiame elitiniame restoranėlyje Penktojoje Aveniu):   „Argi gali kas bloga atsitikti, kur tiek malonių žmonių,         vilkinčių dailius kostiumus, kur taip maloniai kvepia            sidabru ir aligatorių odos piniginėmis?“                                
Sukiodamasi tarp senyvų pinigingų vyriškių, Holė panašėja į naiviai vaikišką kurtizanę. Ji rimtai stengiasi pamilti savo sugulovus, tikina save, kad „jų žiurkiški snukučiai turi savotiško žavesio“: „Argi taip galima - gulėti su kokiu tipu, imti iš jo pinigus ir net nebandyti savęs įtikinti, jog jį myli?“                                                                                                                                       
Kai merginą užgriūna nesėkmės ir nusivylimai, ji nepraranda tikėjimo nei savimi, nei žmonėmis. Materialistė ir romantikė, Niujorko koketė ir neturtinga kalnų kaimietė, Holė Golaitli toliau lošia likimo kauliukais. „Brazilijoje buvo klaiku, bet Buenos Airese - šaunu. Ne taip, kaip pas Tifanį, bet beveik. Laikau rankose vieną dievišką sinjorą. Meilė? Galvokite, kad taip.“
Apysakoje kartais aiškiai pakvimpa holivudiškais prieskoniais, bet, manau, jie neerzins jautraus literatūros gurmanų skrandžio. 1958-ieji - tai jau klasika, o jai daug ką galime atleisti. Beje, knygelėje pateikiamos dar trys šio amerikiečių novelisto apysakos - „Namukas tarp gėlių“, „Deimantinė gitara“ ir „Kalėdiniai atsiminimai“. Jose autorius mums nejučia nurodo į draugystės svarbą, žmonių tarpusavio artumo būtinybę skaudžioje kasdienybėje. Paprasta ir gilu.

antroje vietoje - ''Trylika priežasčių kodėl''

Vidurinės mokyklos moksleivis Klėjus Džensenas, vieną dieną grįžęs namo, prie savo durų randa jo laukiantį paketą. Viduje jis pamato septynias kasetes, įrašytas Hanos Beiker, jo klasės draugės, nusižudžiusios prieš dvi savaites. Hana jam palieka tikslias instrukcijas: Klėjus turi išklausyti kasetes, norėdamas sužinoti, kaip jis susijęs su jos mirtimi, o tuomet jis turi jas persiųsti kitam žmogui iš trylikos asmenų sąrašo. Yra trylika priežasčių, kodėl Hana nusižudė ir Klėjus yra viena iš jų. Tai yra didžiulis planas, nepaisant to, kad dabar jis jau beprasmiškas. Ramus Hanos balsas ir jos nepriekaištingas planas neatrodo panašūs į paauglės, kuri pasiryžo savižudybei,  veiksmus. Hana yra puiki pasakotoja, atskleidžianti save kalbėdama su erzinančiu taupumu. Kasetėms einant į pabaigą, mes sužinome, kaip vidurinės mokyklos spaudimas jai tapo nebepakeliamas.
Šioje istorijoje nėra labai didelių paslapčių atskleidimo, jokio žmogžudystės scenarijaus ar kraujomaišos dramų. Vietoj to, Hana smulkiai nupasakoja savo nelaimės bei visų smulkių, bjaurių ją palietusių incidentų seką. Kiekvienas iš šių įvykių galėtų stipriai paveikti bet kurią jauną moterį. Dauguma tokių įvykių susiję su įvairiais žemo lygio užgauliojimais. Berniukas, kurį Hana pabučiavo parke paskleidžia gandus, kad ji yra lengvai prieinama. Jos naujos draugės nėra tokios artimos lyg visuomet pasiruošusios padėti seserys. Kai ji ima siųsti signalus, jog ruošiasi nusižudyti, mokiniai ir mokytojai nieko nedaro, kad to išvengtų.

Jay Asher

Tokiu būdu paaiškėja, kodėl Klėjus, iš pažiūros padorus berniukas, yra Hanos sąraše. Jis ilgai buvo ją įsimylėjęs, tačiau leido laisvai kerotis šios merginos sielvartui. Kol blogesni berniukai gniuždydavo Haną ir menkindavo jos pasitikėjimą savimi ir kitais, Klėjaus nusikaltimas buvo jo abejingumas. Jis paprasčiausiai nesugebėjo įsikišti ir sutrukdyti įsisiūbavusiam žiaurumui.
Pirmoji Jay Asher knyga yra nepaprasta dėl savo sumanymo elegancijos. Joje susipina žodžiai iš Hanos kasetės su Klėjaus reakcijomis ir prisiminimais. Retkarčiais pasitaiko žingsnių į šoną, bet intriga yra išlaikoma ir mes smalsiai laukiame, kas gi kitas yra Hanos sąraše. Mažiau sėkmingas yra mergaitės portreto kūrimas. Hana atrodo ne kaip jauna, kenčianti siela, o kerštinga harpija, kuri mėgaujasi vardindama ir gėdindama žmones, kaltindama juos dėl tokios savo gyvenimo pabaigos. Tokia moralinė painiava ypač išryškėja, kai mes atrandame, kad Hana ir pati nebuvo auksinė.

Knygos autorė itin vaizdžiai prašo savo paauglių skaitytojų rimtai pagalvoti apie tai, kaip buvimas bandos dalimi gali sutrypti silpnesnius, antraeilius jos narius. Ši knyga sulaukė didžiulės sėkmės Jungtinėse Amerikos Valstijose tarp jaunų skaitytojų, kurie sveikino ją kaip perspėjimą ir vadovą, padedantį pereiti per vidurinės mokyklos džiungles. Knyga turėtų būti populiari visame pasaulyje, nes visur moksleivius kankina tos pačios problemos, o šios istorijos žinutė yra universali

trečioje vietoje  ''HEROINAS'' 

Dabartinis pasaulis kupinas norų, troškimų ir pagundų. Vos suvokdamas, kas yra kas, tu jau beveik esi savarankiškas žmogus ir nesvarbu, kad nepilnametis. Brendimas - tai laikotarpis, kai norisi viską daryti kitaip, negu sakoma. Tai maišto, aistros ir pagundų laikotarpis. Tada jautiesi esąs labai protingas, suprantantis, kas yra blogai ir galintis drąsiai ištarti: „Ne!“ Tačiau toli gražu taip nėra. Koks savarankiškas, valingas žmogus bebūtų, jis dažnai klysta, suviliotas pagundos, naujo, dar nepatirto jausmo. Visa tai atsiskleidžia M. Burgess knygoje „Heroinas“.

Melvinas Burgesas

„Heroinas“ - knyga apie šiuolaikinį gyvenimą, kuri atspindi ir gerąsias, ir blogąsias to gyvenimo prasmes.

Du maištaujantys paaugliai pabėga iš namų, vejami tėvų smurto ir griežtumo. Jiems atrodo, kad jie labai protingi ir gali vieni tvarkytis gyvenime. Tačiau gyvenimas paaugliams be tėvų nėra toks paprastas ir geras. Todėl jie priversti kęsti širdies ir proto kovą, kuri labai vaizdingai papasakota „Heroine“.

Skambutis tėvams tarsi tampa tuo dažnai neatsakomu klausimu: būti ar nebūti? Tačiau pasirinkęs atsakymą, imi abejoti, ar pasielgei teisingai. O galiausiai paskambinęs, bijai išgirsti tėvų balsą, kad tavęs negyvai neužgriaužtų sąžinė.
                                                                                              
Man buvo keista tai, kad tėvai šioje knygoje tokie            lengvabūdžiai ir abejingi žmonės, nededantys jokių pastangų dėl savo vaikų.                                                                           
Meilė užvaldo dažno paauglio širdį. Kai ateina meilė, negali visiškai protingai mąstyti, priimti teisingus sprendimus. Džema pabėga iš namų dėl Taro. Taras bėga maištaudamas prieš tėvus, bet mylėdamas Džemą. Didelės meilės vardan jie pasimyli. Taip pasijunta dar labiau suaugę, tačiau iš to nieko gero. Manau, kad tokie santykiai, aprašomi    knygoje, yra labai geras pavyzdys knygos skaitytojams - paaugliams. Juk viskas nesibaigia    pasimylėjus, o priešingai - tik prasideda.                                                                                     
Narkotikai - nauja pagunda knygos veikėjams. Pagunda, kurios paragavęs, tampi nuo jos       priklausomas, nors vaidini esąs labai protingas ir galintis bet kada grįžti į normalų gyvenimą. Taip nėra, ir visa tai puikiai atskleista knygoje.                                                                           
Aš knygoje radau ne tik realų gyvenimą, bet ir supratau paauglių problemas - rūkymą, narkotikus ir pažvelgiau į juos kitaip. Knygoje rašoma apie šių žalingų įpročių poveikį.                          
Kai reikia pinigų, o jų neturi, imi pardavinėti save, lyg būtum koks bevertis daiktas, juo labiau, kai tau keturiolika ir tavo širdis jau kažkam priklauso. Dėl narkotikų esi priverstas vogti, kad tik gautum dozę to „nuostabaus“ daikto, nuo kurio imi skraidyti.                                                  
Perskaičius knygą ir suvokus tikrąją jos prasmę, galima į gyvenimą pažiūrėti visai kitomis akimis. Vaikams lengviau suprasti tėvus, tėvams - vaikus. Perskaičiusi knygą supratau, kad gyvenime yra daug dalykų, kurie priklauso ne tik nuo tavęs. Supratau, kokią didelę reikšmę žmogui gali turėti narkotikai, atstojantys meną, pienė - meilę, o saulėlydis - gyvenimo pabaigą. Tėvai tampa             beverčiais padarais, išleidusiais tave į gyvenimą. Draugai… Tokių net nėra, nes iš draugų           nevagiama, ir draugai turi padėti, palaikyti, o ne klampinti į tą „mėšlą“, kai dėl dozės parduodi save arba sutrypi savo principus. Klaiku, bet tiesa. Juk draudžiamas vaisius toks saldus, o nepatirtas jausmas – taip vilioja, kad imi ir pasiduodi. Pasiduodi pagundai, ir dažnai pražūsti.
Knyga labai įdomi. Tik gaila.                                                                                                            

Tokios tos mano mėgtos ir mylimos knygos. Manau šia šaltam rudeniui jos puikiai tiktų.

Pati mėgtu gilias, paslaptis slepiančias savyje knygas, tokias iš kurių galima pasimokyti ir gauti įkvėpimo, manau šios knygos yra būtent tokios :) Ačiū už dėmesį :)

Nuoširdžiai Jūsų- AUGUSTĖ M. <3 IKI <3