1 įrašas

Sėdėjau vienoje iš mėgstamiausių savo kavinių Londone ir gurkšnojau karštą latte. Akies krašteliu skaičiau kažkokia baisiai neįdomią knygą kurią man pasiūlė perskaityti draugė. Klaiki knyga, pagalvojau mintyse, bet šią mintį nutraukė pažįstamas Britani balsas:
-Sveika, Paula,- tarė draugė,-ką čia skaitai?
-Labu, ai kažkokia nesąmonę,-tariau.
-Ei, mergyt, nuo kada skaitai knygas?-vos nerėkė ši,-kas nutiko?
-Išsiskyriau su Aronu,- numečiau knygą į šalį.
-Rimtai?? Klok kaip tai atsitiko.
-Tiesiog pamačiau jį besiglamžant su kažkokia kale, kuri buvo iš ties graži,-ramiai atsakiau.
-Ir dabar sėdi čia sudėjusi rankas?-gurkštelėjo kavą.
-Taip, tikriausiai,-atsidusau,-o maniau, kad jis mano gyvenimas.
Toliau mes tik gėrėme kava ir nesikalbėjome, kol Britani į galvą atėjo kažkokia mintis.
-Žinau, šiandien bus vakarėlis, surengtas padėti kažkokiems paukščiams kurie kančia nuo...-su entuziazmu kuris man baisiai nepatiko kalbėjo ji.
-Ramiau,-pertraukiau ją,-juk kiekvieną naktį Londone vyksta vakarėliai.
-Taip, taip, taip. Bet Aronas manau ten tikrai bus. Tau tik tereiks pasibučiuot su kažkokiu gražiu vaikinu ir Aronas bus tavo, pamatysi,-greitai kalbėjo Britani.
-O jei aš jau jo nebenoriu?Ir iš kur po velnių mes gausime gražų vaikiną?-nervinausi aš.
-Galiu aš padėti,-tarė tamsių žaviai suveltų plaukų, žalių akių ir gražių lupų savininkas, sėdintis prie gretimo stalelio į kurį visai neatkreipiau dėmesio, net jei būčiau ir atkreipus tai būčiau pamanius, kad jis gėjus, nes buvo tikrai stilingai apsirengęs, BET vis tiek atrodė labai vyriškai.-juk vis tiek eisiu į tą kvailą vakarėlį.
-Ar žinojai, kad nemandagu klausytis kitų pokalbių?-dėbtelėjo draugė.
-Ne, ne juk viskas gerai,-tariau,-mums net nereiks nieko ieškot,-nusišypsojau,- gal kartais dar turi vardą?-nusijuokiau.
-Atrodo, kad Taip,-nusišypsojo,-Daniel Johnson (Danielius Džonsonas),-ištiesė tvirtą ranką.
-Paula Evans ir mano geriausia, tačiau nelabai draugiška draugė Britani Belmont.
-Žinai,-tarė Danilius,-kaip išgirdau, kad tave išdavė kažkoks Arinas, ar kaip ten, supratau kokią jis padarė klaidą.
-Aww, nuo pat pirmos susipažinimo dienos nepradėk meluot,-nusijuokiau.
-Aš tau niekada nemeluočiau,-nusišypsojo šis.
-Oj, kaip galėjau pamišti, juk žadėjau pasikalbėti su mama,-susiraukė Britani,- na tai ką balandėliai, palieku jus vienus.
Apsiglėbėsčiavom, atsisveikinon ir draugė išėjo. Už minutės mano Blackberry telefonas suvibravo kišenėje. Skambino mama. Akimirką svarsčiau ar atsiliept, kol galų gale nusprendžiau, kad reikia atsiliepti.
-Sveika mam,-pasisveikinau aš.
-Labas. Jei gali grįžk namo,-paprašė mama.
Užverčiau akis, tačiau neturėjau noro pyktis su mama, tad sutikau.
-Turiu eiti,-pasakiau Danieliui.
Pasiėmiau Miu Miu rankinę ir nukulniavau per kavinę, kur lauke manęs laukė limuzinas.