2 įrašas

Įžengiau į namus. Iš pradžių namai pasirodė tušti, tačiau užuodžiau kepamą pyragą, atrodo obuolių. Ėjau į virtuvę ir tikėjausi joje pamatyti mūsų naują virėją su kažkokiu labai keistu vardu, bet prie orkaitės išvydau savo mamą!
-Sveika, Paula,-pasisveikino mama.
-Labas, nuo kada tu kepi pyragus?-paklausiau aš ir nusišypsojau.
-Atrodo nuo šiandien,-nusijuokė mama,-savaitei išskrendu į Peru, tai jūs (turėjo galvoj mane ir brolį) nenugriaukit namų.
-Pasistengsim,-šyptelėjau,-kada išskrendi?
-septintą valandą ryto,-atsakė.
Dar sėdėdamos atsigėrėm Holės (Holly- mano mamos vardas) mėgstamiausios žaliosios arbatos ir suvalgėme obuolių pyragą, kuris tenka pripažinti buvo vertas dėmesio.
-Tėvas, tau atsiuntė dovaną,-susiraukė mama.
-Kokia proga?-paklausiau.
-Hm,-patylėjo mama,-manau nori įsiteigt.
Prieš  mėnesį tėvai išsiskyrė, nes kaip gyvenom Pracūzijoj tėvas, susirado modelį, beveik tokio pat amžiaus kaip aš ir paliko mama. Tikriausiai dėl šio poelgio jam niekada neatleisiu.
-Gali būt, bet jam nepavyks,-nusišypsojau,-noriu, kad žinotum, kad per jį tikrai neprarasi manęs.
-O, Paula, kaip smagu turėti tokią dukrą,-apkabino mane.
 
Pavalgius nuėjau į savo kambarį. Joje radau dvi dailiai supakuotas dėžes, sudėtas vienas ant kitos ir perrištas su tamsiai mėlynu kaspinu. Pirmą atidariau didesniąją dėže kurioje buvo švelniai mėlyna mados namų Valentino suknelė su nėriniais. Puiku šiandien turėsiu ką užsivilkt pagalvojau aš ir jau plėšiau kitą dėžę. Joje buvo...mano vaikystės galima sakyt paauglystės dienoraštis, nes kaip rašiau jį man buvo dvylika ar trylika metų. Tikriausiai jį palikau kaip krausčiausi iš Prancūzijos.  Atsiverčiau pirmąjį puslapį kuriame buvo nupaišytas katinas su raktu ir dailiu raštu parašyta 'Paulos dienoraštis', o poskriptum mažesnėmis raidėmis buvo parašyta 'Pašaliniams skaityti griežtai draudžiama'. Ech būtų puiku sugrįžti į praeiti, kuomet dar nesukau galvos dėl vaikino ir tėvai laimingai gyveno. Pratrūkau verkti. Per šį mėnesį tikriausiai tik ir reikėjo to. Atrodo viskas supuolė tuo pačiu laiku- išsiskyrimas su Aronu, tėvai...

Valandėlę paverkus mano paakiai atrodė kaip iš siaubo filmo, tamsūs susivėlę plaukai priminė pagieža. Nusiprausus, susišukavus, apsirengus ir pasidarius makiažą, išsiruošiau eiti. Atsibučiavom su mama, nes gali būti, kad aš šiandien negrįšiu. Įsėdus į limuziną, liko tik atsikvėpti ir važiuoti, tačiau jau nebežinojau ar vis dėl to noriu draugauti su Aronu...