Skurdas- tai viena iš didžiausių šio laikmečio problemų. Dauguma žmonių nėra abejingi skurdui, jie aukoja pinigus ar kitus reikmenis ir taip gelbėja skurdžiose šalyse gyvenančių žmonių gyvybes. Kad ir kaip bebūtų gaila, daugiausiai iš jų yra vaikai, dažniausiai dar visai maži. Jų gyvenimo švieseles užtemdo, o galiausiai užgesina badas bei įvairios ligos. Mes net neįsivaizduojame kiek per vieną dieną miršta kūdikių ir vaikų. Pagal duomenis daugiausiai jų- nuo 5 iki 10 m. vaikučiai tai pat mes neįsivaizduojame kaip menki mūsų 5 LT. išgelbėja vaikų gyvybes. Nemanau, kad tokiam dalykui kaip aukojimui reikia kažkokios dienos, juk nėra paskirtos dienos būti geru žmogumi. Neverčiu jūsų dabar siųsti pinigų į Zambiją ar kitas skurdžias šalis. Gal užtektų vos pasimelsti už sergančius mažamečius, už tai, kad jie gautų jiems taip reikiamos pagalbos.
Yra labai nemažai žmonių kurie nevertina savo gyvenimo, nevertina to, kad turi stogą virš galvos, artimus žmones kurie rūpinasi jai, bet svarbiausia tai, kad jie nevertina to, kad išvis gyvena. Nemažai kūdikių miršta net negimę, jie ne tik neturėjo teisės į vaikystę, bet net neturėjo teisės gyventi.
Tai pat didelė problema yra neraštingumas, tokiose neturtingose šalyse kaip: Afrika, Zambija, Indija tik kas 100 vaikas turi teisę į mokslą, o kiti likusieji labai sunkiai dirba, kad gautų nors kąsnelį duonos. Jei ir gauna šiek tiek maisto tai jį dar reikia dalintis su šeima.
Skurdžiose šalyse yra labai nevertinamos merginos, moterys ir mergaitės. Jos visą dieną dirba sunkiausius darbus kurios net nevisi vyrai galėtų nudirbti. Mergaitės labai retai leidžiamos į mokyklą tokiose didelėse šeimose jos tiesiog yra vergės. Ta lyčių nelygybė mane tikrai krečia kaip ir viskas kas vyksta tose šalyse.
Lietuviai dar taip skundžiasi, kad Lietuvoje mažai darbo, atlyginimai menko dydžio, kainos didelės, o mokesčiai tiesiog neįmokami. Bet ar tikrai viskas taip blogai, ar tikrai dėl to jūs paliktumėte savo tėvynę? Galbūt į šį klausima man jūs atsakysite jog esu tik vaikas ir nežinau kaip viskas yra, tačiau tikrai žinau, kad čia nėra taip jau blogai palyginus su prieš tai vardintomis šalimis.
Mano dėdė prieš kelis mėnesius lankėsi Afrikoje. Štai jo įspūdžiai kurie mane labiausiai užkabino;
Ten turguose ir visur kitur VISKAS parduodama po vieną- po vieną pomidorą, apelsiną, nes žmonės daugiau tiesiog negali nusipirkti, po vieną tabletę pardavinėja ir vaistus. Vienoje šeimoje yra maždaug 5-7 visoje šeimoje apie 10 asmenų jie visi gyvena 2 kambarių namelyje, jei tai išviso būtų galima pavadinti nameliu.
BAISU, BAISU IR DAR KARTĄ BAISU- tokius žodžius pirmas dienas iš kelionės grįžęs kartojo mano dėdė.
Jam dar ilgai išliks prisiminimai iš Afrikos, dar ilgai jo atmintyje bus tos gailios, pagalbos šauksmo prašančios vaikučių akys, kurios taip norėtų turėti šiltus namus, darnią šeima ir teisę į mokslą ko tikriausiai mes labiausiai nevertiname. Ačiū už dėmesį :) Tikiuosi šis straipsnis nors trumpam jums sulaikė kvapą, nes sėdėjau VISĄ vakarą. Labai laukiu Jūsų nuomonių ;)*
2 komentarai:
Unreal, labai patiko! ;]*
ačiū ;*
Rašyti komentarą